Darbo santykiai Darbo santykiai – tai santykiai, kurie atsiranda sutarties pagrindu ir kurių vienas subjektas (darbuotojas) atlieka tam tikrą darbo funkciją, laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia jam darbą, sulygtą darbo sutartimi, garantuoja darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvine sutartimi ir šalių susitarimu, ir moka darbo užmokestį pagal atliekamo darbo kiekį ir kokybę.
Lietuvoje pagrindinės darbo teisės nuostatos pateiktos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (LR DK). Lietuvos Respublikos darbo kodeksas patvirtintas 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 (aktuali redakcija nuo 2012-12-01). Darbdavys ir darbuotojas Pagal LR DK I dalies, II skyriaus, 15 str. Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal šio Kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Pagal LR DK I dalies, II skyriaus, 16 str. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Anksčiau darbo sutarčių klausimus reguliavo 1991 m. lapkričio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. neteko galios, nes nuo 2003 m. sausio 1 dienos darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją tvarką bei kitus su darbo sutartmis susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 2002 m. liepos 12 d. Nr. 64 - 2569 . Darbo sutartis
Įstatyminis darbo sutarties apibrėžimas yra pateiktas LR DK III dalies, XII skyriaus, 1 skirsnio, 93 str. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Daro sutarties sąlygos Pagal LR DK III dalies, XII skyriaus, 1 skirsnio, 95 str. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Darbo sutarties turinys Pagal LR DK III dalies, XII skyriaus, 1 skirsnio, 94 str. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai. Darbo sutarties sudarymas Pagal LR DK III dalies, XII skyriaus, 1 skirsnio, 99 str. 1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (LR DK 95 straipsnis).
2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą  . Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale . Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą , kuris turi būti įregistruotas į darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalą ). Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 115 "Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo", registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 503 "Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos patvirtinimo".
3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
4. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi (jeigu tokia yra), darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
5. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Pagal LR DK III dalies, XII skyriaus, 1 skirsnio, 100 str. Darbo įstatymai, kiti norminiai aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas.
Jeigu Jūs norite dirbti mėgstamą darbą, tačiau Jums reikia derinti darbo laiką ir savo interesus, nes:
Esi nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris;
Augini vaiką iki 3 metų;
Vienas (a) augini vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 16 metų;
Slaugai savo šeimos narį;
Turi sveikatos problemų;
Esi priešpensinio ar pensinio amžiaus;
Mokaisi ar studijuoji;
Esi bedarbis (ė) ar neturi pastovaus darbo;
Jeigu Jūs esate darbdavys, kuriam reikia:
Atlikti skubius trumpalaikius darbus;
Organizuoti sezoninio pobūdžio darbus;
Pakeisti ilgesniam laikui atsitraukusį nuo darbo darbuotoją;
Padėti savo darbuotojams derinti darbo laiką ir darbo vietą bei jų asmeninius interesus;
Palaikyti gerą darbinę nuotaiką savo kolektyve;
Tai Jūs - darbuotojai ir darbdaviai, turite teisę dėrėtis (tartis) dėl lanksčių darbo ar darbo laiko organizavimo formų LR DK III dalies, II skirsnio, XII skyriaus, 108 straipsnyje yra nustatyta, kokios yra galymybės sudarant darbo sutartis. Darbo sutartys būna ne tik neterminuotos (Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui).; Jos gali būti ir terminuotos, laikinosios, sezoninės; sutartys dėl antraeilių pareigų; sutartys su namudininkais; sutartys patarnavimo darbams bei kitos. Pagal LR DK III dalies, IV skirsnio, XII skyrių Darbo sutarties pasibaigimas Pagal LR DK III dalies, IV skirsnio, XIII skyriaus 142 str. Darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas turi dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Taigi į darbo laiką įeina šie laikotarpiai: 1. faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose; 2. tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; 3. laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti; 4. pertraukos darbe, įskaitomos į darbo laiką; 5. privalomų medicininių apžiūrų laikas; 6. stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose; 7. nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 8. prastovos laikas; 9. kiti teisės aktų nustatyti laikotarpiai (žr. LR DK 143 str.). Į darbo laiką neįeina šie laikotarpiai: 1. pravaikšta; 2. neatvykimas į darbą administracijos leidimu; 3. valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos; 4. nedarbingumo laikas; 5. pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos; 6. kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai (žr. LR DK 143 str.).. Pagal LR DK III dalies, IV skirsnio, XIV skyriaus 156 str. Poilsio laikas - tai įstatymu, kolektyvine darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. (Tai laisvas nuo darbo laikas, kurį darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra).
|
