
Kviečiame apsilankyti Druskininkų miesto muziejaus interneto svetainėje >>>> KURORTO ISTORIJOS SANTRAUKA Druskininkų istorija – tai šios vietovės ir mineralinių vandenų istorija. Nors rašytiniuose šaltiniuose Druskininkai paminėti tik 17 a. pradžioje, bet žmonių čia gyventa jau akmens amžiuje. 1794 m. birželio 20 d. didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis savo dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove. Iki tol Druskininkai buvo paprastas Lietuvos kaimas. 1837 m., Vilniaus universiteto profesoriui Ignacijui Fonbergui atlikus ir paskelbus mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimus, Rusijos imperatorius Nikolajus I patvirtino Druskininkų kurorto įrengimo projektą. 19 a. vidurys –20 a. pradžia - kurorto klestėjimo periodas. Druskininkai tapo ne tik gydymo sūriaisiais šaltiniais, purvu, kumysu, bet ir pramogų vieta: čia vykdavo koncertai, spektakliai, šokiai. 1924-1939 m. Druskininkuose veikė gydytojos E. Levickos saulės, oro ir mankštos procedūrų gydykla (parkas). Praūžę gaisrai, potvyniai, karai, okupacijos paliko pėdsakų. Keitėsi architektūra: vietoj sugriautų pastatų kilo nauji, todėl senojo miesto išliko nedaug. Keitėsi ir gydymo tradicijos. Liko tik ramybė, gaubusi Druskininkus. Šiandieniniai Druskininkai – modernus, savitas tarptautinis kurortas, teikiantis aukštos kokybės sveikatinimo, rekreacijos ir turizmo paslaugas, garsėjantis giliomis sanatorinio gydymo tradicijomis, sparčiai besivystančia turizmo paslaugų infrastruktūra.
|