Daug ką apie kasmetines atostogas pasako jau vien jų sąvoka, kurią pateikia LR DK, kuris skelbia - kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (žr. LR DK 165 str. 1, 2 d.). Kasmetinės atostogos yra  (žr. LR DK 165 str. 2 d.): minimaliosios, pailgintos, papildomos.

Atostogų trukmė

Dauguma darbuotojų turi teisę tik į minimalias kasmetines atostogas. Šių kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos (žr. LR DK 166 str. 1 d.). 

Tačiau yra ir kasmetinės minimalios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos, kurios yra suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų; neįgaliesiems (invalidams) (žr. LR DK 166 str. 2 d.). Į atostogų trukmę įskaitomos ir poilsio dienos, tačiau valstybinių švenčių dienos, kurios išvardintos LR DK 162 str., į atostogų trukmę neįskaitomos. Vadinasi, jei per atostogas pasitaiko valstybinė šventė, pavyzdžiui, liepos šeštoji, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) diena, atostogos viena diena pailgėja. Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, jam kasmetinės atostogos dėl to negali būti trumpinamos.

Kasmetine pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės (žr. LD DK 167 str.). Profesijas, kuriose dirbantys žmonės turi teisę į pailgintas kasmetines atostogas bei konkrečią šių atostogų trukmę, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 “Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo”( Žin., 2003, Nr.73-3375 su vėlesniais pakeitimais).

Be jau anksčiau buvusių minimalių ir pailgintų kasmetinių atostogų, LR DK įvedė ir naują atostogų rūšį - tai papildomos atostogos. Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; už ypatingą darbų pobūdį (žr. LR DK 168 str. 1 d.). Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 497 “Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2003 Nr.39-1787).

Papildomos kasmetinės atostogos numatytos šių rūšių darbuotojams:

***už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Jiems suteikiamos 3 kalendorinių dienų trukmės papildomos kasmetinės atostogos. Toliau už kiekvienus paskesnius 5 metus darbo stažo toje darbovietėje pridedama po 1 papildomų atostogų dieną. Taigi 25 metus toje pačioje darbovietėje išdirbęs žmogus turi teisę jau į 3+3=6 dienų papildomas kasmetines atostogas. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti LR DK 170 str. 1 d.

***už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, - darbuotojams, dirbantiems sveikatai kenksmingoje darbo aplinkoje priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirbo kenksmingoje aplinkoje, nustatytos iki 5 kalendorinių dienų papildomos atostogos;

***už ypatingą darbų pobūdį - darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos - 2 kalendorinių dienų papildomos atostogos. (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-413)).

Jei darbuotojui papildomos atostogos priklauso pagal kelis išvardintuosius teisės į papildomas atostogas atsiradimo pagrindus (pavyzdžiui, darbuotojas ir dirba sveikatai kenksmingose sąlygose, ir turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamo darbo stažą toje darbovietėje), tokiam darbuotojui vis dėlto bus skiriamos tik vienerios papildomos atostogos. Jis tik gali pasirinkti norimą papildomų atostogų rūšį. Papildomos atostogos negali būti skiriamos kartu su pailgintomis atostogomis. Šiuo atveju darbuotojas vėlgi gali tik pasirinkti, ar jam išeiti pailgintų kasmetinių atostogų, ar minimalių ir papildomų. Papildomos atostogos paprastai prijungiamos prie minimaliųjų atostogų, o darbuotojui su darbdaviu susitarus, gali būti suteikiamos ir atskirai.

Atostogų skyrimo tvarka

Reikia pažymėti, kad kasmetinės atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos darbuotojams gali būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Šios eilės sudarymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur kolektyvinė sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma darbdavio ir darbuotojų susitarimu(žr. LR DK 169 str. 1, 2 d.). Dažnai tokį susitarimą pasiekti gana sunku, nes keletas darbuotojų nori atostogų išeiti tuo pat laiku, o darbdavys negali visų jų išleisti. Todėl LR DK 169 str. nustato, kokie darbuotojai turi pirmenybę rinktis atostogų laiką, tai:
***asmenys iki 18 metų amžiaus;
***nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
*** vyrai žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu; 
***darbuotojai, namie slaugantys ligonius ir invalidus, bei darbuotojai, sergantys chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, pateikę medicinos įstaigos rekomendaciją;
***darbuotojai, kurie mokosi nenutraukdami darbinės veiklos. Jiems atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo ir konsultacijų laiko.
Jei darbuotojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi nepanaudotų atostogų už ankstesnius metus, tokios atostogos jam turi būti suteikiamos be jokių apribojimų ir paprastai pridedamos prie einamųjų metų kasmetinių atostogų.

Apmokėjimas už kasmetines atostogas

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas (žr. DK 176 str. 2 d.).

Pagal LR DK 177 str. 1 d. draudžia kasmetines atostogas keisti pinigine kompensacija. Tai leidžiama padaryti tik vieninteliu atveju, atleidžiant darbuotoją iš darbo.

Kasmetinių atostogų trukmės nustatymas

Kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai (žr. LR DK 171 str. 1 d.).

Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba DK 171 str. 1 dalyje nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų  pridėtos kasmetinės papildomos atostogos (žr. LR DK 171 str. 2 d.).

Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis

Paprastai darbuotojams suteikiamos iš karto visos atostogos. Tačiau darbuotojo pageidavimu jam atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Įstatymas tik reikalauja, kad, suteikiant atostogas dalimis, viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų (žr. LR DK 172 str.). Likusias atostogas galima imti kad ir po vieną ar kelias dienas. Jei darbuotojas atostogų metu suserga, tai sirgtas laikas į atostogas neįskaitomas, ir kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba, darbuotojui susitarus su darbdaviu, dėl ligos nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Žinoma, tokiam atostogų pratęsimui būtina iš sveikatos priežiūros įstaigos išsiimti laikino nedarbingumo pažymėjimą.

Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo

Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos (žr. LR DK 175 str.).

Pagal LR DK 177 str. 2 d., jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos keletą metų, tai piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių (kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas) (žr. LR DK 177 str. 2 d.).

Daugiau apie atostogas bei kitas atostogų rūšis žr. LR DK 164 – 185 str. 

Atgal