POILSIO LAIKO RŪŠYS

***Pertrauka pailsėti ir pavalgyti - darbuotojams turi būti suteikiama ne trumpesnė kaip pusvalandžio ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką (žr. LR DK 158 str.).

***Papildomos pertraukos - tai darbuotojams pailsėti skiriamas laikas, kuris įskaitomas į darbo laiką ir už jas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (žr. LR DK 213 str.). Sutinkamai su Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr.160 "Dėl papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo" darbdavys papildomas pertraukas privalo nustatyti asmenims iki aštuoniolikos metų, kai jų darbo laikas ilgesnis kaip keturios darbo valandos (pertrauka ne trumpesnė kaip 30 minučių); krūtimi maitinančiai moteriai ne trumpesnes kaip 30 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas trys valandos (moters pageidavimu šios pertraukos gali būti sujungiamos ir suteikiamos kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti arba atitinkamu laiku paankstinama darbo dienos pabaiga); neįgaliesiems (invalidams), nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms moterims, senatvės pensininkams ir kitiems darbuotojams esant medikų pažymai. Ir specialios pertraukos - įskaitomos į darbo laiką ir už jas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (žr. LR DK 213 str.). Jos suteikiamos dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams (žr. LR DK 159 str.).

***Paros poilsis - tai kasdieninis nepertraukiamas poilsio laikas tarp darbo dienų (pamainų). Šio poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės (žr. LR DK 159 str.).

***Savaitės nepertraukiamas poilsis - bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių darbo dienų savaitei - šeštadienis ir sekmadienis. Šis poilsis turi trukti ne trumpiau kaip 35 valandas. Paprastai skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama (žr. LR DK 161 str.).

***Švenčių dienos  - tai LR DK nustatytos dienos, kurių metu taip pat skirti dirbti yra draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl techninių gamybos sąlygų, darbus, būtinus gyventojų aptarnavimui, taip pat neatidėliotinus remonto, krovos darbus. Švenčių dienos išvardintos LR DK 162 straipsnyje:
1. sausio 1-oji - Naujųjų metų diena;
2. vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
3. kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
4. sekmadienis ir pirmadienis - krikščionių Velykų dienoms;
5. gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo diena;
6. pirmasis gegužės sekmadienis - Motinos diena; pirmasis birželio sekmadienis - Tėvo diena 
7. birželio 24 –oji – Rasos ir Joninių šventė
8. liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;
9. rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
10. lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena;
11. gruodžio 24-oji - Kūčios; 25-oji ir 26-oji - Kalėdų dienos.

Poilsio laikui taip pat galima būtų priskirti taip vadinamą kasmetinį poilsį ir/ar tikslinį poilsį. Tokia poilsio rūšis Lietuvos Respublikos darbo kodekse įvardijama atostogomis.

***tikslines atostogas

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas

Nutarimas dėl papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo

Atgal